今は昔の物語集目次

今昔物語集 第10巻第12話 エスペラント対訳
『荘子人の家に行きたるに、主雁を殺して肴に備へたる語』


今は昔の物語 第10巻第12話

荘子人の家に行きたるに、
主雁を殺して肴に備へたる語

(さうじひとのいへにゆきたるに、あるじ
がんをころしてさかなにそなへたること)

Antaŭ longa tempo n–ro 12 el vol. 10

Ĝuangzio vizitis homon,
  kiu por li mortigis kaj
  kuirigis anseron.

         tradukis: SIMATANI Takesi

  今昔(いまはむかし)震旦(しんだん)荘子(さうじ)()ふ人有けり。
心賢くして悟り広し。

   Antaŭ longa tempo en Ĉinio vivis
viro nomata Ĝuangzio. Li estis tre saĝa
kaj sciis multajn aferojn.


  此の人、道を行く間、(ひとつの)杣山(そまやま)を通
る。(しか)るに、(そま)(おおく)の木の中に、(まが)
喎みたる(ひとつ)の木有り。年(ひさし)く成れり。
荘子、此の木を見て、杣人(そまびと)(とひ)(いは)く、
「此の木の年久く成るまで命を持つは
何なる事ぞ」と。杣人答て(いは)く、「杣
には吉く直き木を撰て取れば、此の
木は喎み(まが)れるに(より)て、不用の物にて
材木にも不取(とら)ざれば、かく年久く成た
る也」と。荘子、「(しか)也」と聞て、(すぎ)
ぬ。

   Foje survoje li trapasis arbaristan
monton.  Inter multaj arboj estis unu
kurbe tordita arbo. Ĝi ŝajnis multjara.
Vidinte la arbon Ĝuangzio demandis 
arbariston. "Kial tiu ĉi arbo vivas tiel
longe?" La arbaristo respondis. "El la
arboj oni elektas rektajn arbojn por
faligi.  Ĉar tiu ĉi arbo estas distordita
kaj senutila, neniu hakis ĝin.  Tial ĝi
vivas tiel longe."    "Mi komprenis."  Respondis Ĝuangzio.


  亦の日に(なり)て、荘子、人の家に(ゆき)
るに、家の(あるじ)(あるじ)(まうけ)令食(じきせし)む。
先づ酒を令呑(のまし)むるに肴の無かりければ、
其の家に雁二(がんふたつ)を飼ふ。家の主、「其の
(ひとつ)を殺して御肴(みさかな)に備へよ」と()
に、其の雁を預りて飼ふ人の申さく、
()く鳴く雁をや可殺(ころすべ)き。不鳴(なか)ぬ雁を
可殺(ころすべ)き。」と。主人の(いは)く、「鳴く
をば生けて令鳴(なかし)めよ。不鳴(なか)ぬを殺して
御肴に可備(そなふべ)し」と。主人の()ふに(したがひ)
て、不鳴(なか)ぬ雁の頸をねぢて、殺して
調(ととのへ)て、御肴に備へたり。

   En la sekva tago Ĝuangzio vizitis
iun domon, kies mastro regalis lin. Oni
servis al li per alkoholaĵo, sed mankis
frandaĵo por li.  Ĉe la domo oni tenis
du anserojn. La mastro ordonis."Mortigu
kaj kuiru unu el ili."  Tiam demandis la
servisto, kiu bredis ilin. "Ĉu mi mortigu
la kanteman birdon aŭ la nekanteman?" 
La mastro respondis. "Lasu la kanteman vivi kaj kanti.  La nekanteman mortigu
kaj kuiru por la gasto." Laŭ la ordono
la servisto premtordis la kolon de la nekantema kaj kuiris ĝin por la gasto.


  其の時に、荘子の(いは)く、「昨日の杣
山の木は不用なるを以て命を(たも)つ。今
日の主人の雁は才有(ざいある)を以て命を生く。
此れを以て心得るに、賢き者も(おろか)なる
者も、命を(たも)つ事は其れには不依(よら)ず、
只、自然(おのづか)令然(しからし)むる事也。然れば、
(ざい)有れば不死(しな)ざるぞ。不用なれば死
ぬるぞ」とも不可定(さだむべから)ず。不用の木も命
長し。不鳴(なか)ぬ雁も(たちまち)(しに)ぬ。此れを
以て、(もろもろ)の事は可知(しるべ)し」と。

   Tiam Ĝuangzio komentis.   "Hieraŭ
en arbarista monto mi vidis arbon longe
vivantan pro manko de utileco.  Hodiaŭ ĉe mia gastiganto la ansero povas plu–
vivi pro sia talento. Je tio mi sciis, ke
vivi aŭ morti ne decidas  ĝia  talento,
sed naturo.     Ne pensu, ke talentulo
povas vivi,   sed senutila devas morti.
Eĉ senutila arbo longe vivas.   Ansero
nekantema tamen mortas frue. Jen tia, vi sciu, estas ĉio en nia mondo."


  此れ、荘子言(さうじのこと)也となむ(かた)り伝へたる
とや。

   Tio estas la vortoj de Ĝuangzio. Jen
tiel oni rakontis al ni.



*今昔物語10巻12話荘子行人家、
  主殺雁備肴語
*荘子(前369-前286): 中国の哲学者。
  道家・老荘思想の祖。
*喎【口+咼】喎 (か。咼は異体字)
*Ĝuangzio(荘子 Zhuāngzǐ, 369 a.K.-
  286 a.K.):   Ĉina filozofo, unu el la
  fondintoj de taoismo.

△▽▲▼▲▽△
今は昔の物語集目次